Ko gero pirmas ir stipriausias įspūdis apie gyvenimą šalyje – draugiški, atviri ir nuoširdūs žmonės. Iš pradžių buvo labai keista, kad žmonės sveikinasi tiesiog prasilenkiant gatvėje, kilsteli ranką, ka dirbdamas pravažiuoju automobiliu, jei nerandu kokio namo ir mato, kad blaškausi – pirmi prieina ir klausia ar nereikia pagalbos. Aišku su tuo susiduriu mažuose miesteliuose ir kaimuose, didmiesčiuose greičiausiai yra kiek kitaip, bet dėl to man ir nepatinka megapoliai. Provincijoje žmonės paprastesni ir nuoširdesni.
Kitas didelį įspūdį padaręs aspektas – prekių ir paslaugų kainos 🙂 Iš pradžių viskas tikrai atrodo NEREALIAI brangu. Dauguma prekių ir paslaugų kainuoja ~2-2,5 karto brangiau nei buvau įpratęs Lietuvoje. Kaip sako ilgiau vietoje gyvenantys, brangiau ir nei Vokietijoje, netgi tiek, kad apsimoka laisvą dieną sėsti į mašiną ir važiuoti 100+ km iki Vokietijos apsipirkti. Iš principo tai galioja daugeliui maisto ir buities prekių, buitinei chemijai, paslaugoms (na pvz man apsikirpti kaimo kirpykloje kainuotų ~200 DKK – 90 Lt). O jau kas iš tiesų žiauriai brangu – automobiliai… Palyginus kainas, toks pats automobilis Lietuvoje ir Vokietijoje kainuoja daugmaž panašiai, o Danijoje – kokius 2,5-3 kartus brangiau. Dar iki galo tiksliai neišsiaiškinau, bet jei gyveni Danijoje ir perki automobilį, valstybei sumoki ~180% mokesčių nuo jo vertės… O kur dar kelių mokesčiai, draudimas… Sako Danija – dviračių šalis… O ką jiems daryti, kai automobilis iš tikrųjų yra daugmaž prabangos dalykas?
Kita vertus, visi prekybos centrai kas savaitę daro kažkokias akcijas tam įvairioms prekėms, tai jei nesi prekės ženklo fanatikas, tikrai gali apsipirkti pigiai. 20% nuolaidos būna retai, 40-50% nuolaidos – normalu, o kartais pasitaiko netgi 60%+ nuolaidų. Daugumai akcijų įvedami apribojimai – vienu metu gali pirkti ne daugiau nei X vienetų/kilogramų. Pastaruoju metu buvo akcija Coca Cola’i – 12 skardinių už 39 DKK, vienu metu gali įsigyti ne daugiau kaip 36, priešingu atveju už kiekvieną skardinę viršaus mokėsi po 6,50 DKK. Dauguma apribojimų yra dėl to, kad kiekviena parduotuvė gauna ribotą akcijinių produktų kiekį, pvz 200 pakuočių – ir viskas. Būna, kad kokią trečią įdomesnės akcijos dieną tų prekių jau nebėra. Gal tik toks įspūdis susidaro, kad Danijos rinkoje akcijos labiau naudojamos produkto/prekės ženklo populiarinimui, o ne pardavimų didinimui konkrečiame tinkle (kaip populiaru Lietuvoje) – dažniausiai jei pvz Coca Cola daro akciją – ji vyksta visuose mažmenos tinkluose (Brugsen, Fakta, Netto, Kiwi, SPAR ir dar belekur), ir visur ribojamas kiekis. Kas įdomiausia – tos pačios akcijos metu kaina gali skirtis skirtinguose tinkluose – pvz Kiwi 12 skardinių gali kainuoti 39 DKK, Fakta – 42 DKK, kitur – dar kitokia kaina. Toks įspūdis, kad mažmenininkai vadovaujasi principu – taigi visiems užtenka tos rinkos, ko čia dabar draskytis.
Vos nepamiršau – labai įdomus reiškinys (ir niekur kitur nematytas) – prekyba prie kelio kaimo vietovėse. Vis dėlto, Danija – žemės ūkio kraštas, fermų ir ūkių gyvas galas, dauguma aišku gana stambūs, bet yra ir smulkesnių ūkelių, o kartais tai daro žmonės, kurie tiesiog gyvena kaime, turi kokį daržą, nepardavinėja tinklams, bet užsiima smulkia prekyba prie kelio. Dažniausiai šalia sodybos stovi kokia pavėsinė ar tiesiog stalas su kokiu stogeliu nuo saulės ir lietaus, ant jo išdėliotos prekės (o pardavinėjama viskas – medus, kiaušiniai, pieno produktai, daržovės, uogos, vaisiai, gėlės vazonėliuose, medelių sodinukai, prieskoniai ir t.t.), guli koks popieriaus lapas, kur užrašyta kiek kas kainuoja (viskas supakuota į ryšulėlius, dėžutes, maišelius), o šalia guli dėžutė – kas patiko – pasiėmei, o į dėžutę įmetei kiek priklauso kronų.
Ir stovi tie prekystaliai dieną naktį. Kiek teko klausinėti – negirdėtas dalykas, kad kas nors pasiimtų kažką nesusimokėjęs, o juo labiau pinigus iš dėžutės pasisavintų. Va šitoj vietoj mane galutinai pribloškė šitos tautos mentalitetas… Nors su panašiais dalykais susiduriu ir dirbdamas – matai kelionės lape, kad adresatas nori, kad laikraštį jam atneštum į garažą ir padėtum į dėžę – užeini į tą garažą (specialiai palikti pakelti vartai, kad aš naktį galėčiau įeiti), o ten stovi dviratis, žoliapjovė, guli krūva elektrinių įrankių, automobilis ne tik kad neužrakintas – raktai iš užvedimo spynelės kyšo…
